- peklyti
- ×pẽklyti, -ija (-yja), -ijo 1. intr. Šv sunkiai dirbti, vargti: Kaip tik už vyro išėjo, tai ir pẽklija visą laiką Dkk. Kągi mes par tau pẽklysme?! Ant. Par visą rugiapjūtę pẽklijau prie rugių Užp. 2. intr. Ukm klimpti purve: Ratai pẽklija, pẽklija iki ašių Blnk. 3. tr., intr. daug rūkyti: Dar labiau – kad kokį rūpesnį tura, tai pẽkly[ja] i pẽkly[ja] vieną kiulkį po kito Lkv. Nepẽklyk tokį smirdantį taboką! Dr. 4. refl. Šts, Bsg bartis, rietis: Vaidykitės, peklykitės, kas man kait... Žem. Kiekviena savo žibalo bonką turėjo nusipirkusi, kad šeimininkė nesipeklytų LzP. \ peklyti; išpeklyti; prapeklyti; pripeklyti
Dictionary of the Lithuanian Language.